2019. 09. 12.

Privalomoji mediacija šeimos bylose nuo 2020 m. sausio 1 d., kokie pokyčiai laukia?

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigalios LR Mediacijos įstatymo pakeitimai, kuriais bus įtvirtinta privalomoji mediacija šeimos bylose. Nors mediacija yra puiki galimybė taikiai išspręsti tarp šalių kilusius ginčus, ypatingai šeimos bylose, kuriose sprendžiami klausimai dėl nepilnamečių vaikų, nes yra labai svarbu išsaugoti taiką ir gerus šalių santykius, tačiau naujajame įstatyme pastebimi tam tikri trūkumai. Taigi, kas laukia asmenų, norinčių inicijuoti šeimos ginčą po Naujųjų metų?

Privaloma mediacija bus taikoma šeimos bylose dėl santuokos nutraukimo, vaiko išlaikymo priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir kituose šeimos ginčuose. Mediacija nebus taikoma bylose dėl gimimo, įvaikinimo, santuokos sudarymo ar nutraukimo faktų nustatymo.

Sutuoktiniai, kurie inicijuos santuokos nutraukimą bendru sutarimu, pasirašydami santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kaip ir dabar kreipsis tiesiogiai į teismą su prašymu nutraukti jų santuoką. Šiuo atveju niekas nepasikeis, tačiau, jei sutuoktiniams susitarti nepavyks, pavyzdžiui, viena šalis skirtis nenorės arba šalys neras bendro kompromiso, sutuoktiniai negalės kreiptis tiesiogiai į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo. Prieš tai reikės kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (Tarnyba), jog būtų paskirtas mediatorius šalių ginčui nagrinėti. Pažymėtina, jog šalims palikta laisvė ir pačioms pasirinkti mediatorių iš LR mediatorių sąrašo. Tokiu atveju mediatorius bus skiriamas šalių rašytiniu susitarimu.

Teisinių žinių svarba surašant taikos sutartį

Šalims pasiekus taikų susitarimą mediacijos metu, mediatorius, šalys arba šalių pasirinktas advokatas/teisininkas turės surašyti taikos sutartį, kuri bus teikiama tvirtinti teismui. Pastebėtina, jog šioje mediacijos stadijoje gali kilti tam tikrų problemų, kadangi mediatoriais gali tapti bet kurios specialybės asmenys turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Taigi, jei šalys neturės advokato ar teisininko ir taikos sutartį turės surašyti pats mediatorius, kuris pagal specialybę bus, pavyzdžiui, psichologas, šalys gali susidurti su nesklandumais tvirtinant taikos sutartį teisme, kadangi surašant tokią sutartį reikalingos teisinės žinios. Šiuo atveju šalims gali tekti samdyti kvalifikuotą teisininką, kuris dalyvautų mediacijos procese ir jam sėkmingai pasibaigus galėtų surašyti kvalifikuotą taikos sutartį arba rinktis mediatorių, turintį teisinį išsilavinimą.

Šalys negalės piktnaudžiauti savo teisėmis ir vilkinti proceso

Esant vienašališkam šalies kreipimuisi, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatorius, gavę ginčo šalies prašymą, turės išsiųsti kitai ginčo šaliai pranešimą apie gautą prašymą, ir nurodyti, kad kita šalis turi pateikti savo sutikimą dėl mediacijos vykdymo. Jei per nustatytą terminą kitos ginčo šalies sutikimas nebus gautas, bus laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Tokiais atvejais privalomąją mediaciją inicijavusi šalis turės teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir bus laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąją mediacija. Tokia įstatymo formuluotė užkirs kelią vienai iš ginčo šalių piktnaudžiauti savo teisėmis ir piktybiškai vilkinti šeimos ginčo procesą.

Privalomoji mediacija visiems šeimos ginčams be išimties

Įstatymas ypatingai kritikuotinas dėl to, jog  privalomoji mediacija bus taikoma visiems šeimos ginčams be išimties. Pažymėtina, jog įstatyme nėra aptartas klausimas dėl šeimos bylų, kuriose yra, pavyzdžiui, smurto požymių. Susidarys situacijos, kai šalis norėdama inicijuoti santuokos nutraukimą turės dalyvauti mediacijos procese su savo smurtautoju, kas akivaizdžiai pažeis žmogaus teises, įtvirtintas tarptautiniuose teisės aktuose. Manytina, jog įstatyme turėjo būti numatytos tam tikros išimtys kada privalomoji mediacija galėtų būti netaikytina atsižvelgiant į tam tikras situacijos aplinkybes.  

Nebūtinai pigesnis ginčo sprendimo būdas

Kitas svarbus momentas yra dėl privalomosios mediacijos paslaugų apmokėjimo. Tais atvejais, kai mediatorių privalomajai mediacijai iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo parinks ir skirs Tarnyba, mediacijos paslaugos bus apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Šiais atvejais iš valstybės biudžeto lėšų bus apmokama tik už vieno mediatoriaus teikiamas mediacijos paslaugas. Jeigu ginčo šalys pageidaus, kad privalomąją mediaciją vykdytų keli mediatoriai, už kitų mediatorių teikiamas mediacijos paslaugas šalys turės susimokėti pačios, kaip ir tais atvejais, kai šalys pasinaudos teise pačios pasirinkti mediatorių iš LR mediatorių sąrašo, o mediacijos paslaugų kaina bus nustatoma ginčo šalių ir mediatoriaus susitarimu. Tačiau, pažymėtina tai, jog privalomosios mediacijos paslaugos, už kurias bus apmokama iš valstybės biudžeto lėšų, galės būti teikiamos iki 4 valandų. Taip pat po 1 valandą bus skiriama mediatoriui pasiruošti ginčo sprendimui, bei taikos sutarties surašymui. Jeigu pasibaigus šiam laikui galutinis susitarimas dėl taikaus ginčo sprendimo bus nepasiektas, ginčo šalys galės toliau savanoriškai tęsti mediaciją ginčo šalių lėšomis. Labai abejotina ar 4 valandų užteks ginčui išspręsti, nes praktika rodo, jog šalims pasiekti bendro susitarimo kartais reikia net poros mėnesių. Nors įstatymo rengėjai nurodo, jog šeimos ginčai bus sprendžiami greičiau ir pigiau, o teismų krūvis bus mažesnis, su tokia nuomone visiškai sutikti negalima, ypatingai tais atvejais, kai šalims nepavykus prieiti bendro susitarimo procesas gali tapti ženkliai brangesnis.

Susipažinus su naujuoju privalomosios mediacijos institutu galime pasidžiaugti, jog Lietuvoje keičiasi požiūris, kad ginčus galima spręsti tik teisme. Sveikintinas įstatymo rengėjų siekis kuo daugiau ginčų užbaigti taikos sutartimi ir palengvinti teismų darbą, bei krūvį, tačiau kiekvieną darbą reikia daryti atsakingai ir apgalvojant visas detales, o šiuo atveju kai kurias įstatymo nuostatas dėl privalomosios mediacijos dar galima būtų tobulinti.