2020. 11. 19.

M. Jogėlaitė. Užbėgti nelaimei už akių: darbuotojų laimės vertinimas

Pasaulinė pandemija meta vis naujų iššūkių darbo santykiuose bei lemia pokyčius, prie kurių turi prisitaikyti tiek darbdavys, tiek darbuotojas. Tokie pokyčiai, neabejotina, daro didelę įtaką asmenų psichologinei sveikatai.

Atitinkamai, šiuo nelengvu laikotarpiu darbdavys, siekdamas tęsti savo veiklą, kartu turėtų prisiminti, jog tinkamai nesuvaldžius situacijos, gali ateiti diena, kai darbuotojai dėl per didelio streso ir įtampos darbe nebegalės ar nebenorės toliau dirbti arba net pasikreips į institucijas dėl netinkamų darbo sąlygų bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Kad taip nenutiktų, svarbu atlikti privalomą psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių tyrimą savo darbovietėje.

Šio tyrimo metu yra vertinamos darbo sąlygos (pavyzdžiui, darbas nakties laiku ar pamainomis), darbo reikalavimai (darbo krūvis, darbo tempas, darbuotojų sugebėjimų ar galimybių ir reikalavimų atlikti darbą atitikimas), darbo organizavimas (darbo laiko trukmė, saugumas dėl darbo, karjeros galimybės, izoliacija, pokyčių valdymo ypatumai, darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo galimybės), darbo turinys (įtaka darbo procesui ir rezultatui, darbo monotonija, darbo prasmingumas), darbuotojų tarpusavio santykiai ir/ar santykiai su darbdaviu ir/ar trečiaisiais asmenimis (pavyzdžiui, kolegų ir vadovų palaikymas, konfliktai, fizinis ir psichologinis smurtas darbe).

Tyrimas atliekamas specialią kvalifikaciją turinčio darbdavio pasirinkto asmens. Dažniausiai darbuotojams yra pateikiama anketa su klausimais, susijusiais su darbo aplinka. Surinkus informaciją ir ją apibendrinus, nustatoma, ar darbo sąlygos atitinka teisės aktų reikalavimus.

Svarbu tai, kad tyrimo rezultatai turi būti pristatomi ir aptariami su darbuotojais ir jų atstovais, tačiau asmenys, atliekantys psichosocialinių veiksnių tyrimą, turi užtikrinti gautos informacijos konfidencialumą, t. y. šios informacijos viešai neskelbti ir neplatinti. Jei atlikus tyrimą nustatoma, jog darbo sąlygos neatitinka jai keliamų reikalavimų, darbdavys turi pareigą pradėti rizikų pašalinimo ar sumažinimo etapą. Baigus jį, bendrovė ir toliau turi nepamiršti stebėti riziką – jei sąlygos darbovietėje pasikeičia tiek, kad gali padidėti pavojus ar kilti naujas pavojus, rizikos vertinimas turi būti nedelsiant atnaujinamas.

Taigi atlikus psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių tyrimą darbdavys ne tik įvykdys teisės aktų nustatytą pareigą bei išvengs ginčų dėl netinkamos darbo aplinkos, tačiau ir užtikrins, kad darbuotojai galėtų sėkmingai ir produktyviai dirbti bei atnešti bendrovei dar daugiau naudos.

 

Psichosocialinis veiksnys – veiksnys, kuris dėl darbo sąlygų, darbo reikalavimų, darbo organizavimo, darbo turinio, darbuotojų tarpusavio ar darbdavio ir darbuotojo tarpusavio santykių sukelia darbuotojui psichinį stresą.

 

Teisininkai

milda_1611949722-8f674fc716c1d4fad62f1560c380c428.png
Milda Jogėlaitė
Vyresnioji teisininkė

+370 5 248 76 70
milda.jogelaite@ilaw.legal