2019. 02. 18.

Kokią informaciją pateikti interneto parduotuvėje?

Elektroninės prekybos apimtys kasmet auga, o sukurti vartotojui patogią parduotuvę ir imtis verslo tampa vis lengviau net ir įmonės nesteigiantiems pavieniams asmenims. Galbūt ir Jūs vykdote ar pradedate prekybą internetu? Jūsų svetainėje patogiai nurodytos prekių kategorijos, pateikti prekių aprašymai, aprašytas garantinis aptarnavimas, pristatymo sąlygos, siūlomos nuolaidos ir naujienos. O ar žinote, kokią dar informaciją nurodyti privaloma, nors ne visada prisimenama?

Kas Jūs ir kaip su Jumis susisiekti?

Atrodo lyg ir savaime suprantama, kad interneto svetainėje turėtų būti nurodytas pardavėjas, tačiau pažiūrėję atidžiau, šią informaciją rasite toli gražu ne visose svetainėse, net ir tose, kurios veikia Lietuvoje registruotuose tinklalapiuose ir pateikia informaciją lietuvių kalba. Lietuvos teisės aktai reikalauja vartotojams prekes ar paslaugas siūlančiose svetainėse aiškiai nurodyti, kas yra pardavėjas (ar paslaugos teikėjas) ir pateikti kontaktus, kuriais vartotojas galėtų efektyviai bendrauti su pirkimo procesu susijusiais klausimais. Jei šios informacijos svetainėje trūksta, labai gali būti, kad prekės ar paslaugos šaltinis nėra toks patikimas, kaip norėtų save pateikti – kartais gali paaiškėti, kad tai ne Lietuvoje registruota įmonė, kuri kontaktų nepateikia ir buveinės adreso Lietuvoje neturi specialiai, vengdama atsakomybės, tiek prieš vartotoją, tiek prieš mokesčių administratorių. Kartais nurodomas elektroninio pašto adresas, kuriuo bendraujama labai efektyviai ir vartotojų užklausos sprendžiamos puikiai – tiesiog pirmus žingsnius žengiantys prekiautojai veikia kaip fiziniai asmenys, dar neturi registruotos įmonės ir norėdami savo verslą pristatyti kuo solidžiau to nenurodo. Visgi, net jei vartotojai neturi jokių nusiskundimų, realizuoja teises ir gauna visą informaciją laiku, vien pardavėjo (paslaugos teikėjo) tapatybės nenurodymas jau savaime yra teisės aktų pažeidimas, galintis grėsti baudomis.

Kaip vyks prekės užsakymo procedūra: ar aš tai jau nusipirkau?

Paprastai elektroninėse parduotuvėse ant patikusių prekių paspaudę pirkėjai gali jas „pamėgti“, priskirti „norų sąrašui“, tuomet, jei nori, „formuoti pirkinių krepšelį“. Vėliau pirkinių krepšelis gali būti „patvirtinamas“, tuomet prašoma atlikti mokėjimą arba pasirinkti galimybę atsiskaityto pristatymo metu. Svarbu, kad viso šio proceso metu informacija apie tai, kokiame „pirkimo etape“ yra pirkėjas, kokie yra kiti, likę etapai ir kaip „pasukti atgal“, būtų teikiama aiškiai ir pirkėjas nesipainiotų, kada jam pirkinys dar tik siūlomas, o kada jis jau yra įsipareigojęs nusipirkti, o iš kitos pusės, ar pardavėjas jau privalo pristatyti prekę. Efektyvu ir rekomenduotina naudoti vizualiai pirkimo etapus vaizduojančią „juostą“, žyminčią pirkimo proceso žingsnius, kuriais keliauja pirkėjas, ir siųsti apie užsakymo pateikimą ir jo priėmimą informuojančias žinutes, pavyzdžiui, el. paštu. Svarbiausia, kad vartotojui būtų aišku, ar jis ir pardavėjas jau susaistyti pirkimo sutartimi.

Kaip ir kada grąžinti prekes ir atgauti pinigus?

Vartotojai tampa vis labiau patyrę ir pirkdami internetu jau žino, kad paprastai produktą turi teisę grąžinti nenurodydami jokios priežasties per 14 dienų nuo pristatymo. Tačiau net jei vartotojai tai žino, net jei tai aprašyta teisės aktuose, ir prekės faktiškai yra leidžiamos grąžinti, gabenamos, priimamos bei kainos kompensacijos išmokamos teisės aktų nustatyta tvarka – vis tiek reikalinga tiksliai šias procedūras aprašyti prekių pristatymo ir grąžinimo taisyklėse ar kitame interneto parduotuvėje skelbiamame dokumente (rubrikoje). Praktikoje yra pasitaikę atvejų, kai interneto parduotuvei net priimant vartotojų grąžinamas prekes ir laiku grąžinant prekių bei pristatymo išlaidas, vartotojų teises saugančios institucijos baudas skyrė vien dėl to, kad interneto tinklalapyje skelbiama informacija apie tai nebuvo pakankamai išsami.

Kas nutiks su asmens duomenimis?

Aprašyti, kaip vykdydami veiklą panaudosite pirkėjų pateikiamus asmens duomenis, reikia laikantis pakankamai griežtų reikalavimų. Būtina nurodyti, kokiais tikslais asmens duomenys bus tvarkomi. Elektroninės parduotuvės atveju tokiais tikslais įprastai bus užsakymų priėmimas ir vykdymas, buhalterinės apskaitos tvarkymas. Taip pat reikia išvardyti, kokių rūšių asmens duomenys (vardai, pavardės, el. paštas, pristatymo adresai ir t.t.) renkami kiekvienam tikslui pasiekti. Svarbu aprašyti, kokiais teisiniais pagrindais remiamasi: jei duomenys reikalingi užsakymams priimti ir įvykdyti, nurodykite tikslą „sutarties sudarymui ir vykdymui“. Jei duomenys reikalingi buhalterinės apskaitos tvarkymui, jų tvarkymo tikslas – teisinių prievolių vykdymas. Turite pateikti informaciją ir apie tai, kiek laiko saugosite surinktus asmens duomenis, nurodydami arba konkretų laikotarpį, arba kriterijus, kaip apskaičiuosite šį laikotarpį (pavyzdžiui, tam tikras laikas po paskutinio užsakymo ar apsilankymo tinklalapyje).

Įprastai internetinė prekyba neapsieina be trečiųjų asmenų pasitelkimo – jei prekių pristatymui pasitelkiate siuntų tarnybas, o interneto parduotuvę prižiūri IT paslaugų teikėjai, jei teikdami savo paslaugas jie gauna asmens duomenis arba turi techninę galimybę juos pasiekti, tokius asmenis irgi būtina paminėti.

Taip pat reikia pateikti ir tam tikrą bendrą informaciją – aprašyti pirkėjų turimas su jų asmens duomenimis susijusias teises (pavyzdžiui, teisę susipažinti su tvarkomais duomenimis bei gauti jų kopiją, teisę prašyti ištrinti duomenis ir t.t.) ir nurodyti, kokiomis priemonėmis (el. paštu, paštu, atvykę ar pan.) pirkėjai galėtų pateikti savo prašymus tam, kad galėtų savo teises įgyvendinti. Galiausiai, keliamas reikalavimas nurodyti ir priežiūros instituciją, kuriai asmuo galėtų pateikti savo skundą. Lietuvoje tokia institucija yra Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.

Įprastai visa aprašyta informacija pateikiama privatumo politikoje, kuri turėtų būti lengvai ir patogiai pasiekiama viso naršymo metu (pavyzdžiui, kiekvieno interneto svetainės puslapio apačioje) bei pateikiama vartojant aiškią, suprantamą kalbą. Jei elektroninė parduotuvė orientuota ne vien į Lietuvos pirkėjus, informacija turi būti pateikiama ir kitomis kalbomis, kurios naudojamos pačioje parduotuvėje.

Kaip apskaičiavote nuolaidą?

Turbūt nieko nuostabaus, kad pirkėjas turi būti informuotas apie pirkinio kainą. Norėdamos pabrėžti pasiūlymo naudą vartotojui, interneto parduotuvės reklamuoja taikomas nuolaidas ir sutaupytą vertę. Nuolaidos nurodyti, žinoma, nėra draudžiama, tačiau reiktų būti atidiems, renkantis kaip ją pateikti. Jei ankstesnė prekės kaina, nuo kurios skaičiuojate nuolaidą, iš tiesų galiojo Jūsų parduotuvėje ir už ją parduodavote produktą pakankamai ilgai, papildomos informacijos nurodyti gali neprireikti. Tačiau jei nuolaidą ar kitą „sutaupomą vertę“ skaičiuojate lygindami savo ir konkurentų kainas, vidutines kainas, rekomenduojamas rinkos kainas ar panašiai – turite labai aiškiai pirkėjui nurodyti, kaip skaičiuojate „siūlomą sutaupyti“ sumą ar procentą. Jei vartotojas klys dėl Jūsų pasiūlymo tikrosios jam kuriamos pridėtinės vertės, tai gali būti laikoma klaidinančia reklama.

 

Publikuota portale portale DELFI 2019-02-18 d. „Kokią informaciją pateikti interneto parduotuvėje?“