Atgal

Naujienos

2020. 07. 14

Už neteisėtą konkurso pralaimėjimą – daugiau kaip dviejų šimtų tūkstančių eurų kompensacija

2020 m. liepos 9 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas formuoja palankią praktiką tiekėjams viešųjų pirkimų bylose dėl žalos atlyginimo. Dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų sprendimų nesudaręs viešojo pirkimo sutarties tiekėjas „Instita“ prisiteisė daugiau kaip 208 tūkst. eurų. Teismo sprendimu šią sumą tiekėjui turės sumokėti perkančioji organizacija – UAB „Aukštaitijos vandenys“.

Byla tęsėsi nuo 2016 metų

Po Panevėžiu esantiems nuotekų ir vandentiekio tinklams atnaujinti „Aukštaitijos vandenys“ viešųjų pirkimų konkursą paskelbė dar 2016 m. Jį laimėjo bendrovė, pasiūliusi nepagrįstai mažą darbų kainą.

Antroje vietoje likusi „Instita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo už neteisingai pralaimėtą konkursą ir dėl to iš nesudarytos viešojo pirkimo sutarties negauto grynojo pelno.

„Instita“ patyrė žalą dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų jos atžvilgiu. Nors dar 2017 m. teismas pripažino, kad „Aukštaitijos vandenų“ sprendimas sudaryti sutartį su kitu tiekėju yra neteisėtas, perkančioji organizacija savo sprendimo nepanaikino. „Instita“ nebuvo grąžinta į pasiūlymų eilę, kurioje jos pasiūlymas būtų buvęs pirmoje vietoje. Ir toliau buvo vykdoma sutartis, sudaryta tarp „Aukštaitijos vandenų“ ir nepagrįstai mažą darbų kainą pasiūliusiu kitu tiekėju.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi išnagrinėjęs ieškovės „Instita“ kasacinį skundą dėl žalos atlyginimo, pripažino jį teisėtu. Tačiau bylos dalis dėl priteistino žalos dydžio buvo perduota teismams nagrinėti iš naujo.

Teismas formuoja palankią praktiką tiekėjams viešųjų pirkimų bylose

Lietuvos apeliacinis teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą ir spręsdamas, jog ieškovei „Instita“ turi būti kompensuotas iš nesudarytos viešojo pirkimo sutarties negautas grynasis pelnas, akcentavo, kad:

1) neturi esminės reikšmės ta aplinkybė, kad ieškovė, perkančiajai organizacijai nepripažinus jos konkurso laimėtoja, sudarinėjo kitas sutartis ir vykdė veiklą, nes bet kokiu atveju tokios sutartys būtų sudaromos;

2) aplinkybė, kad ieškovė, praradusi galimybę sudaryti viešojo pirkimo sutartį, sudarė kitas sutartis, plėtė verslą, įdarbino papildomų darbuotojų, tik patvirtina, jog ji sėkmingai vykdė verslą ir jos turimi resursai būtų leidę įvykdyti ir iš viešojo pirkimo sutarties prisiimtus įsipareigojimus;

3) atsižvelgiant į tai, kad tiekėjo pasiūlymo kaina (pajamos) yra žinomos, negautas pelnas nustatomas iš pasiūlymo kainos atimant pirkimo sutarties vykdymo sąnaudas. Teismo byloje paskirtos ekspertizės išvadomis, vertinant pirkimo sutarties vykdymo sąnaudas ir atsižvelgiant į vidutines rinkos kainas, labiausiai tikėtinas rangovo „Instita“ pelnas būtų buvęs 244 965,43 Eur, iš kurio dar atimamas pelno mokestis.

Klientą „Instita“ atstovavusios Advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ vyresniosios teisininkės, Justinos Ramašauskaitės, nuomone, šiuo teismo sprendimu formuojama praktika, kad tiekėjas negali būti ribojamas vienu metu užsidirbti iš kelių sandorių. Kitais žodžiais tariant, teismas patvirtina teisę ne tik į tam tikro dydžio pelną, bet ir į interesą jo gauti daugiau.

Sprendimu formuojama reikšminga nauja teismų praktika, kuria pripažįstamas tiekėjo lūkestis, praradus galimybę sudaryti viešojo pirkimo sutartį, susigrąžinti tokia sutartimi negautą grynąjį pelną iš perkančiosios organizacijos.

 

Straipsnį parengė Justina Ramašauskaitė, Advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ vyresnioji teisininkė