Atgal

Naujienos

2020. 07. 08

I. Steponavičienė. Nuo 2020 m. liepos 1 d. – nauja pareiga pra(si)nešti VMI apie tarpvalstybinius susitarimus

Nuo 2020-07-01 įsigaliojo pareiga pra(si)nešti VMI apie tarptautinį ES elementą turinčius, taip vadinamus tarpvalstybinius, susitarimus, galimai turinčius mokesčių vengimo požymių.

2020-07-01 d. įsigaliojo MAĮ 61(2) straipsnis, įgyvendinantis Tarybos direktyvą (ES) 2018/822 (taip vadinamą DAC-6) ir įpareigojantis tarpininkus (konsultantus, teisininkus, auditorius ir pan.), o jei ES veikiančių tarpininkų nėra – pačius mokesčių mokėtojus (tiek fizinius, tiek juridinius asmenis), pranešti VMI apie jų planuotus, parengtus, pradėtus įgyvendinti ar įgyvendintus tarptautinį elementą turinčius susitarimus, kuriuos VMI sieja su galimai agresyviu mokesčių planavimu.

APIE KĄ PRANEŠTI

Kriterijai, apie kokius susitarimus privaloma pranešti, t. y., kokie sandoriai ir transakcijos galimai turi mokesčių vengimo požymių, ir tvarka, detalizuojanti, kokiais terminais, kas, kada ir kaip turi pranešti VMI, yra nustatyta VMI  prie LR FM 2019 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. VA-109 patvirtintose taisyklėse, kurios taip pat įsigaliojo 2020-07-01 d.

Reikia pasakyti, kad šiose taisyklėse įtvirtinti praneštinų susitarimų požymiai yra praktiškai copy-paste metodu „nurašyti“ nuo ES direktyvos DAC-6, juose yra vertinamųjų arba apskritai neaiškių sąvokų, ir dar pridėjus vertimo į lietuvių kalbą niuansus, suprasti, apie ką privaloma pranešti, o apie ką – nebūtina, tikrai nėra paprasta.

Todėl – reikia pasitikrinti, ar per laikotarpį nuo 2018-06-25 d. iki dabar („dabar“ nuo šiol yra kiekvieną dieną) Jūs patys arba padedami konsultantų rengėte, planavote, konsultavotės, įgyvendinote ar dar tik ruošiatės įgyvendinti tarptautinį ES elementą turintį susitarimą  (t. y. susijusį su daugiau, nei viena ES valstybe nare, arba su ES valstybe nare ir trečiąja valstybe):

1)   kuriuo įsipareigojate neatskleisti mokestinės naudos fakto arba pagal kurį Jūsų konsultanto atlygis priklauso nuo Jūsų mokestinės naudos; arba

2)   kuriuo siekiama mokestinės naudos;

pvz., įsigyjama nuostolinga bendrovė, jos mokestinis nuostolis perimamas, o veikla nutraukiama; pajamos konvertuojamos į kapitalą, dovanas ar kitų kategorijų mažiau apmokestinamas pajamas; žiediniai sandoriai, kurių esmė – pajamų judėjimas „ratu“, per tarpininkus, kompensuojant vienam kitą (galimai čia patektų ir įskaitymai);

3)   kuris susijęs su atskaitymais tarp susijusių asmenų ar apmokestinimu skirtingose valstybėse

pvz., kuris susijęs su į atskaitą traukiamais mokėjimais tarp asocijuotų įmonių; turto nusidėvėjimu keliose valstybėse; jei keliose valstybėse prašėte atleisti nuo dvigubo tų pačių pajamų apmokestinimo; jei susijęs su turto perkėlimu, kai apmokestinimas turto buvimo valstybėje prieš ir po perkėlimo labai skiriasi, ir kt.

4)   kuriuo siekiama apeiti prievolę teikti informaciją ar atskleisti tikruosius naudos gavėjus

pvz., jei naudojamasi įstatymų spragomis, ar finansinės sąskaitos iškeliamos į kitas jurisdikcijas ar keičiamos kitais produktais, taip išvengiant prievolės teikti informaciją apie finansines sąskaitas;  jei naudojamasi neskaidria tikrosios nuosavybės grandine – pasinaudojant asmenimis, juridiniais vienetais ar struktūromis, kurie nevykdo faktinės ekonominės veiklos, neturi veiklai reikiamo personalų ar patalpų, yra įsisteigę šalyje, kuri skiriasi nuo faktiškojo savininko gyvenamosios vietos ir kai neįmanoma nustatyti faktiškojo savininko, ir pan.

5)   kuris susijęs su sandorių tarp asocijuotų asmenų kainodara

pvz., jei pagal susitarimą numatyta perduoti nematerialųjį turtą, kurio vertę nustatyti sunku, t.y. nėra patikimų  palyginamųjų sandorių, ir būsimų pinigų srautų iš perduoto nematerialiojo turto prognozės yra labai nepatikimos (neapibrėžtos); taip pat susitarimai, į kuriuos įtrauktas funkcijų ir (arba) rizikos, ir (arba) turto tarpvalstybinis perdavimas grupės viduje, ir pan.

 Jei šių požymių turinčių transakcijų rengimo ar įgyvendinimo bet kuriuo etapu konsultavotės su tarpininku (teisininku, auditoriumi, kitu konsultantu), paprasčiausias būdas yra kreiptis į jį ir užklausti, kad įvertintų, ar jam yra žinoma su Jumis susijusių susitarimų, apie kuriuos jis (ar Jūs) turėtų pranešti savo valstybės VMI. Jeigu transakcijos rengime ar įgyvendinime joks tarpininkas nedalyvavo, arba jei dalyvavo ne ES tarpininkas, arba jei konsultantas nežino viso situacijos „paveikslo“, įsivertinti, ar tai parneštinas susitarimas, teks Jums patiems, savo jėgomis ar pasitelkiant specialisto pagalbą.

KAS TURI PRANEŠTI

Bendra taisyklė – jei apie praneštiną susitarimą žino ES veikiantis tarpininkas, pareiga pranešti, visų pirma, kyla jam. 

Reikia nepamiršti, kad nors ir pagrįsta ta pačia ES direktyva, informavimo apie praneštinus susitarimus tvarka atskirose ES valstybėse narėse turi skirtumų. Pavyzdžiui, dalyje ES valstybių narių (pvz., mūsų žiniomis, Vokietijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Liuksemburge, Olandijoje, Kipre, Maltoje, Slovėnijoje, Švedijoje) advokatai, saistomi kliento-advokato paslapties saugojimo pareigos, turi teisę, motyvuodami profesinės paslapties apsauga, atsisakyti teikti VMI informaciją apie praneštinus tarpvalstybinius sandorius arba patiekti jos dalį, paprastai be mokesčių mokėtoją identifikuojančios informacijos. Tokiu atveju, jei tarpininkas nurodo mokesčių mokėtojui, kad jis, naudodamasis profesinės paslapties išlyga, informacijos VMI neteiks arba teiks tik dalinę, pareiga pateikti visą informaciją VMI pereina pačiam klientui-mokesčių mokėtojui.  

Jei kalbėtume apie Lietuvą, pagal šiandienos MAĮ formuluotes, nėra aišku, ar visi tarpininkai privalo besąlygiškai teikti informaciją VMI, kadangi MAĮ prieštarauja kitiems, ne mažesnės teisinės galios, įstatymams, kurie tarpininkus kaip tik įpareigoja saugoti kliento paslaptį. Kaip šis teisinis galvosūkis išsispręs, parodys laikas.

Vis tik, jeigu transakcijos rengime ar įgyvendinime joks tarpininkas nedalyvavo, o sandorį planavote, rengėte ir įgyvendinote patys, pvz., savo darbuotojų resursais, arba jei dalyvavo tik ne ES tarpininkas, tada tik Jums tenka pareiga įsivertinti, ar tai parneštinas susitarimas, ir jeigu atsakymas teigiamas, pranešti apie jį VMI nustatyta tvarka ir terminais.

PRANEŠIMO TERMINAI

Pagal šiai dienai galiojančius teisės aktus, pirmieji pranešimų terminai yra:

1)    už 2018-06-25–2020-06-30 laikotarpį – iki 2020 m. rugpjūčio 31 d.;

2)    už laikotarpį pradedant 2020-08-01 d. – per 30 d. nuo pirmesnės iš aplinkybių – kai praneštinas susitarimas pateikiamas įgyvendinti, parengtas įgyvendinti ar atliekami pirmi jo įgyvendinimo veiksmai.

Tiesa, 2020-06-27 d. įsigaliojo Tarybos direktyva 2020/876, kuria dėl COVID-19 pandemijos valstybėms narėms suteikiama teisė atidėti aukščiau minėtus pranešimo terminus maksimaliai iki šių terminų:

1)    pranešimams už 2018-06-25–2020-06-30 laikotarpį – iki 2021-02-28 (dabar galioja iki 2020-08-31);

2)    apie tarpvalstybinius susitarimus, kurie (bus) pateikti, parengti ar pradėti įgyvendinti laikotarpiu 2020-07-01–2020-12-31 – vėliausiai iki 2021-01-30 (dabar -  per 30 d. nuo pateikimo, parengimo ar pradėjimo įgyvendinti).

Taigi, direktyva suteikia valstybėms narėms teisę atidėti panešimų pateikimo terminus, o tai, ar šia teise pasinaudoti, ir ar ja pasinaudoti maksimaliai, ar tik iš dalies – kiekvienos valstybės narės, taigi ir Lietuvos, apsisprendimo reikalas. VMI savo 2020-06-30 d. informaciniame pranešime deklaruoja, kad ketina pakeisti VMI patvirtintas taisykles ir terminus atitinkamai pratęsti. Tačiau šiuo metu galiojantį pranešimo už 2018-06-25–2020-06-30 laikotarpį terminą – iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. - nustato ne tik VMI patvirtintos taisyklės, bet ir MAĮ pakeitimo įstatymas, kuriuo MAĮ buvo papildytas 61(2) straipsniu. Lieka tikėtis, kad bus įvykdytas tiek VMI pažadas atidėti pirmuosius pranešimų apie susitarimus terminus, tiek kad keičiant VMI tvirtinamas taisykles nebus pamiršta, jog atitinkamai reikia pakeisti ir įstatymą.

Apibendrinant, net jeigu pranešimų apie tarpvalstybiniu susitarimus terminai ir bus atidėti (o tuo labiau, jeigu nebus), dabar yra pats laikas įvertinti, ar Jums arba Jūsų konsultantui kyla pareiga pateikti VMI informaciją apie praneštinus tarpvalstybinius susitarimus, kuriuose Jūs vienu ar kitu būdu dalyvavote. Ypač turint mintyje tai, kad ES valstybių narių mokesčių administratoriai šia informacija labai netolimoje ateityje (vėliausiai 2021 metais) keisis automatiškai.

 

Ingrida Steponavičienė yra advokatų profesinės bendrijos „ILaw“ asocijuota partnerė, advokatė