Siekiant suprasti, kaip legaliai įdarbinti užsienietį Lietuvoje, darbdaviui reikėtų atsakyti į klausimą – kokios šalies pilietis asmuo yra. Darbdavys turi būti itin atsargus, atsakydamas į šį iš pirmo žvilgsnio paprastą klausimą: juk asmenys be pilietybės, trečiųjų šalių piliečiai, turintys leidimus gyventi kitose ES valstybėse, nėra prilyginami ES piliečiams. Pavyzdžiui, Turkijos pilietis, kuris turi leidimą laikinai ar nuolat gyventi Vokietijoje, prilyginamas trečiosios šalies piliečiui, o Latvijos ilgalaikis gyventojas, turintis vadinamąjį Latvijos „ne piliečio pasą“, taip pat nėra prilyginamas ES piliečiui, todėl jų įdarbinimo tvarka niekuo nesiskiria nuo ukrainiečių ar baltarusių įdarbinimo tvarkos.
Užsieniečiai Lietuvoje skirstomi į dvi kategorijas: Europos Sąjungos (ES) ir ELPA piliečiai. ELPA (Europos Laisvosios prekybos asociacijos) Jeigu Lietuvos Respublikos įmonė planuoja įdarbinti ES pilietį (pavyzdžiui, Rumunijos, Bulgarijos, Vokietijos pilietį), leidimo dirbti Lietuvoje nereikia. Su ES piliečiu sudaroma darbo sutartis (kaip ir su Lietuvos Respublikos piliečiu), pranešama „Sodrai“, asmuo pradeda dirbti. Tuo atveju, jeigu ES pilietis gyvena Lietuvoje ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį, jam reikia gauti ES pažymėjimą ir deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvoje. Pažymėtina, kad pareiga gauti ES pažymėjimą tenka darbuotojui – ES piliečiui, o ne Lietuvos darbdaviui. Pažymėjimas galioja penkerius metus nuo sprendimo išduoti pažymėjimą priėmimo arba numatomą ES piliečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį, jeigu šis laikotarpis yra trumpesnis negu penkeri metai.
Tiek Lietuvos darbdaviui, kuris nori įdarbinti trečiosios šalies pilietį Lietuvoje, tiek kandidatui iš trečiosios šalies taikomos specifinės įdarbinimo Lietuvoje taisyklės. Pagal bendruosius reikalavimus, trečiosios šalies piliečiui, kuris siekia įsidarbinti Lietuvoje, būtina gauti leidimą dirbti arba vadinamąjį sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams (išduoda Lietuvos Respublikos užimtumo tarnyba) ir nacionalinę daugkartinę D vizą arba leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (išduoda LR atstovybė užsienyje arba Migracijos departamentas), išskyrus atvejus, kai Įstatymas aiškiai įtvirtina, kad tokių leidimų konkrečiu atveju nereikia.
Svarbu tai, kad leidimai išduodami konkrečiam užsieniečiui, turinčiam tikslą dirbti konkrečioje Lietuvos įmonėje, tad trečiosios šalies pilietis, norėdamas dirbti ir šiuo pagrindu gyventi Lietuvoje, turėtų surasti Lietuvos įmonę, kuri sutiktų priimti jį į darbą. Dėl leidimo dirbti / sprendimo konkrečiam užsieniečiui išdavimo į Užimtumo tarnybą turi kreiptis Lietuvos įmonė, norinti įdarbinti trečiosios šalies pilietį, o dėl nacionalinės D vizos / leidimo laikinai gyventi išdavimo įprastai kreipiasi pats užsienietis, tarpininkaujant darbdaviui. Siekiant išsiaiškinti, kokių leidimų konkrečiu atveju reikia, būtina pasirinkti vieną iš kelių užsieniečių įdarbinimo modelių (būdų).
Lietuvoje trečiųjų šalių piliečius galima įdarbinti skirtingais būdais:
• lengviausias kelias – trečiųjų šalių piliečių iš trūkstamų profesijų sąrašo įdarbinimas Lietuvoje;
• trečiųjų šalių piliečių, neįtrauktų į trūkstamų profesijų sąrašą, įdarbinimas Lietuvoje;
• mėlynosios kortelės (EU Blue card) modelis taikomas tik aukštos profesinės kvalifikacijos specialistams iš trečiųjų šalių;
• kiti būdai: darbuotojų įdarbinimas sezoniniams darbams, stažuotojai, praktikantai, dėstytojai, tyrėjai ir kt.
Nuo 2019 m. spalio 14 d. pradėjo veikti elektroninė Lietuvos migracijos informacinė sistema MIGRIS, tad dokumentus dėl ES pažymėjimo išdavimo ES piliečiui reikėtų asmeniškai iš anksto pateikti šioje sistemoje elektroniniu būdu. Per 4 mėnesius nuo prašymo ir dokumentų per MIGRIS pateikimo dienos ES pilietis turi asmeniškai atvykti į pasirinktą Migracijos departamento skyrių ir pateikti dokumentų originalus, biometrinius duomenis ir pasirašyti pateiktą prašymą. Pateikti reikia prašymą, pasą / asmens tapatybės kortelę, darbo sutartį, rinkliavos sumokėjimo kvitą ir dokumentus dėl gyvenamosios vietos Lietuvoje. Pažymėjimas išduodamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. ES pažymėjimas išduodamas pagal Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ, Įstatymas) nuostatas.
(1) Trečiųjų šalių piliečių, kurių profesija įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą, įdarbinimas Lietuvoje
Trečiųjų šalių piliečių, patenkančių į trūkstamų profesijų sąrašą, įdarbinimo procedūra Lietuvoje yra paprastesnė: leidimų dirbti Lietuvoje jiems nereikia, nes Įstatymas numato išimtį.
Būtina gauti tik nacionalinę D vizą ar leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jeigu toks užsienietis ketina dirbti Lietuvoje ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų. Nacionalines D vizas trečiųjų šalių piliečiams išduoda Lietuvos Respublikos ambasada užsienio valstybėje per 15–30 kalendorinių dienų.
Jeigu užsieniečio profesija įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą, o užsienietis ketina dirbti Lietuvoje trumpiau kaip 90 kalendorinių dienų, būdamas teisėtai Lietuvoje (turėdamas Šengeno C vizą ar bevizio režimo pagrindu), jam nereikia nei leidimo dirbti, nei nacionalinės D vizos. Šiuo atveju darbdavys su tokiu užsieniečiu sudaro darbo sutartį, apdraudžia jį socialiniu draudimu ir praneša Užimtumo tarnybai.
Trūkstamų profesijų sąrašas Lietuvoje keičiasi kas pusę metų. Jį skelbia Užimtumo tarnybos direktorius.
2019 m. II pusmetį Lietuvoje trūksta tokių profesijų atstovų:
Statybų sektoriuje šiuo metu trūksta izoliuotojų, betonuotojų ir t. t., todėl trečiųjų šalių piliečiai izoliuotojai ar betonuotojai gali dirbti Lietuvos įmonėje be leidimų dirbti, tačiau paslaugų ar pramonės sektoriuje nei betonuotojų, nei izoliuotojų netrūksta. Vadinasi, darbdaviui, norinčiam įdarbinti, pavyzdžiui, betonuotoją iš Ukrainos lengviausiu keliu (be leidimo dirbti), būtina įrodyti, kad darbdavys veiklą vykdo būtent statybų sektoriuje, taip pat darbdaviui būtina patikrinti, kad kandidatas Lietuvoje yra legaliai (pavyzdžiui, neišnaudojęs bevizio režimo dienų), turi kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus (pavyzdžiui, diplomą, sertifikatą) ir ne mažesnę kaip vienerių metų darbo patirtį per paskutinis penkerius metus patvirtinančius dokumentus.
(2) Trečiųjų šalių piliečių, kurių profesija neįtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą, įdarbinimas Lietuvoje
Trečiųjų šalių piliečių, nepatenkančių į trūkstamų profesijų sąrašą (pavyzdžiui, vadybininkų, plataus profilio statybininkų, inžinierių), įdarbinimo procedūra Lietuvoje yra sudėtingesnė.
Pirma, Lietuvos darbdavys, norėdamas įdarbinti tokį trečiosios šalies pilietį Lietuvoje, turėtų iš pradžių kreiptis į Užimtumo tarnybą, kad ši išduotų užsieniečiui leidimą dirbti arba sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams.
Darbdaviai neretai susipainioja šių dokumentų įvairovėje, todėl, prieš kreipdamasis dėl konkretaus dokumento išdavimo, darbdavys turėtų pasitarti su teisininku, kurio dokumento reikėtų prašyti: leidimo dirbti ar sprendimo. Be to, darbdaviui būtina iš anksto kreiptis į Užimtumo tarnybą, kad ši patikrintų, ar iš tiesų Lietuvos rinkoje netrūksta tokių darbuotojų, t. y. darbdavys turi registruoti laisvą darbo vietą bent penkias kalendorines dienas, ir tik tuo atveju, jeigu Lietuvos Respublikos gyventojas į šias pareigas nebus surastas, teikti prašymą ir nustatytos formos dokumentus Užimtumo tarnybai dėl užsieniečio įdarbinimo.
Antra, trečiosios šalies piliečiui būtina gauti nacionalinę D vizą arba leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje išduodamas maksimaliam dvejų metų periodui. Po dvejų metų išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje galima pratęsti. Nacionalinė D viza išduodama maksimaliam vienerių metų periodui.
Taigi, trečiosios šalies pilietis, norėdamas dirbti Lietuvoje, ir kurio profesija neįtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą, turi įgyti tiek dokumentą, kuris patvirtina jo teisę dirbti, tiek dokumentą, patvirtinantį jo teisę gyventi Lietuvoje.
Labai dažnai darbdaviai klysta: po to, kai trečiosios šalies pilietis gauna leidimą dirbti Lietuvoje, jį iš karto įdarbina savo įmonėje. Akcentuotina, kad užsienietis gali pradėti teisėtai dirbti Lietuvoje tik tada, kai turės ne tik leidimą dirbti arba Užimtumo tarnybos sprendimą, bet ir nacionalinę D vizą arba leidimą laikinai gyventi, priešingu atveju, darbdavio vadovui (pastaba: ne užsieniečiui!) gresia administracinė atsakomybė už nelegalų darbą pagal ANK 95 straipsnį (nuo 1 000 iki 5 000 Eur už kiekvieną užsienietį) ir bauda įmonei pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas (nuo 868 iki 2 896 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį).
(3) Mėlynoji kortelė (EU Blue card)
Mėlynoji kortelė (EU Blue card, direktyva 2009/50/EB) – tai leidimas teisėtai gyventi ir dirbti Lietuvoje bei persikelti į kitą ES valstybę narę dirbti aukštos kvalifikacijos darbą.
Lietuvoje mėlynoji kortelė – tai leidimas laikinai gyventi aukštos profesinės kvalifikacijos specialistui iš užsienio. Paradoksalu, tačiau vadinamoji mėlynoji kortelė (leidimas laikinai gyventi Lietuvoje) realybėje yra rožinės spalvos.
Ne visi trečiųjų šalių piliečiai gali gauti mėlynąsias korteles, o tik tie, kurie turi aukštojo mokslo diplomą arba ne mažiau kaip penkerių metų profesinę patirtį, lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikacijai, o Lietuvos darbdavys tokiam užsieniečiui įsipareigoja mokėti ne mažesnį nei 1,5 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio atlyginimą (šiandien tai yra bent 1933,50 Eur per mėnesį „ant popieriaus“).
Vadinasi, įprastai tokiu būdu Lietuvoje įdarbinami inžinieriai, programuotojai, technologai, turintys aukštąjį profesinį išsilavinimą ir gaunantys pakankamai didelį atlyginimą.
Šio atvejo privalumai: mėlynoji kortelė išduodama iš karto trims metams, o tokio specialisto šeimos nariai gali atvykti ir apsigyventi Lietuvoje šeimos susijungimo pagrindu. Visi kiti trečiųjų šalių piliečiai, kurie atvyksta dirbti į Lietuvą, šeimos narių atsivežti negali: šeimos nariai lieka gyventi savo kilmės valstybėje, nes jiems leidimai laikinai gyventi Lietuvoje neišduodami.
Pažymėtina ir tai, kad mėlynosios kortelės variantas netinka „darbininkiškų profesijų atstovams“ iš užsienio (pavyzdžiui, suvirintojams, tolimųjų reisų vairuotojams), nes jų profesiją patvirtina ne aukštojo mokslo diplomai, o sertifikatai, liudijimai. Tokiu atveju jau nesvarbu, kokia alga jiems mokama Lietuvoje.
(4) Kiti užsieniečių įdarbinimo atvejai
Jeigu užsienietis ketina įsidarbinti Lietuvoje kaip praktikantas arba stažuotojas, jam reikia gauti leidimą dirbti Lietuvoje. Dėstytojai ir tyrėjai iš užsienio, kurie ketina dirbti Lietuvoje, atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimus dirbti Lietuvoje – jiems reikia kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje arba nacionalinės D vizos suteikimo. Užsieniečiai, kurie ketina dirbti sezoninį darbą, privalo gauti leidimą dirbti Lietuvoje sezoniniam darbui. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju darbdavys privalo konkrečiai nustatyti, koks užsieniečio įdarbinimo variantas Lietuvoje bus taikomas konkrečiu atveju, ir tik tada pradėti tvarkyti dokumentus.
Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. nustatytos palankesnės sąlygos imigruoti į Lietuvą užsieniečiams iš šių valstybių: Australijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Pietų Korėjos Respublikos, Naujosios Zelandijos piliečiams, kurie ketina dirbti ar užsiimti kita teisėta veikla (įskaitant individualią veiklą). Jiems taikomos lengvatos: leidimų dirbti Lietuvoje jiems nereikia, leidimai laikinai gyventi Lietuvoje išduodami net 3 metams, be to, jiems galima atvykti su šeimos nariais ir naudotis neįgaliųjų socialinės integracijos sistema.
Trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo Lietuvoje alternatyvos
Kadangi verslas nuolat ieško greitų užsieniečių įdarbinimo alternatyvų, Lietuvoje labai paplitę kiti užsieniečių įdarbinimo modeliai. Pažymėtina, kad šios alternatyvos daugeliu atveju laikomos nelegaliu darbu.
Pavyzdžiui, Lietuvoje taikomi tokie modeliai:
Tai reiškia, kad Lietuvos darbdavys, norėdamas komandiruoti užsienietį iš trečiosios šalies (pavyzdžiui, Ukrainos) į Lietuvą, privalo kreiptis į Užimtumo tarnybą ir prašyti išduoti komandiruotam užsieniečiui leidimą dirbti Lietuvoje, pateikdamas daugybę dokumentų. Jeigu patikrinimo metu leidimo dirbti nebus, bus nubausta Lietuvos priimančioji įmonė, o ne Ukrainos įmonė, kuri komandiravo savo darbuotoją į Lietuvą;
Pažymėtina, kad Lietuvos įmonei nepateikus būtinų dokumentų (A1 pažymėjimo, išduoto Lenkijoje), atsiranda nelegalaus darbo rizika. Lietuvos darbdaviai turėtų būti itin atsargūs, nes A1 pažymėjimai Lenkijoje labai dažnai yra klastojami;
Ką reikėtų žinoti darbdaviui, ketinančiam įdarbinti trečiosios šalies pilietį
Darbdaviui reikėtų žinoti, kad:
Svetlana Naumčik, ILAW asocijuotoji partnerė
Straipsnis spausdintas savaitraštyje „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga", Nr. 44 (746) / 2019 m. lapkričio 19 d. (atsisiųsti straipsnį pdf formatu)